Ką iš tikrųjų reiškia, kai žmonės sako "per brangu"?
Kiekvienas esame girdėję tokią frazę. Kartais tai atitinka realybę, bet kur kas dažniau tai yra tiesiog nenoras įsigyti mūsų siūlomą prekę ar paslaugą. Bet kodėl?
Sorry, pirmiausiai papasakosiu šiek tiek naujienų, o tada panagrinėsime temą.
Per pastarąją savaitę mano prenumeratorių gretos paaugo daugiau nei 22%, t.y. prisijungė ~320 naujų skaitytojų ir netrukus pasieksiu 1800 žmonių. Toks rezultatas inspiruoja, intriguoja ir labai motyvuoja. Ačiū visiems!
Paskutinis mano tekstas buvo atidarytas per 33 tūkstančius kartų, kas yra protu sunkiai suvokiamas skaičius! Jau galiu pradėti reklamuoti kokius kremukus. Kadangi mane skaito daugiausiai marketingo ir komunikacijos specialistai, turėkit mane mintyje, lauksiu reklamos užsakymų 🤣
Visiems “naujokams”, sveiki prisijungę! Kiekvieną pirmadienį jūsų lauks naudinga, prasminga ir inspiruojanti informacija. Vieni tekstai bus labiau profesiniai ir nagrinės marketingo bei komunikacijos temas, kiti - nebūtinai tiesiogiai susiję su marketingu, tačiau praplečiantys akiratį ar pasiūlantys tam tikrą požiūrį. Bet kuriuo atveju, nesikuklinkite, reaguokite, komentuokite ir rekomenduokite!
Ir labai siūlau užsukti į archyvą. Ten rasite naudingų tekstų, kuriuos jau perskaitė tūkstančiai žmonių ir apie kuriuos gavau daug pozityvaus feedback’o.
Mano profesiniame gyvenime praėjusią savaitę įvyko paskutinė darbo diena reklamos agentūroje. Apie savo sprendimą buvau papasakojęs Facebook įraše, “Verslo žinios” parašė straipsnį ir šiek tiek išsiplėčiau viename iš Substack’o įrašų.
Nuo praėjusios savaitės prasidėjo minimum 6 savaičių atostogos, todėl ilsėsiuos ir rašysiu Substack’ą. O jeigu turėsite kokių pasiūlymų (!) ar patarimų, labai welcome!
Na ir įvyko mano išleistuvės. Joms paskyriau atsisveikinimo manifestą, kurį surašiau čia. Beje, nuotraukoje nesu liūdnas, aš pozuoju! :)
OK, prie reikalo!
Šiandien kalbėsimės be proto įdomia tema, su kuria absoliučiai kiekvienas esame susidūrę tiek kaip pardavėjai (specialistai, marketingistai, komunikatoriai ir pan.), tiek kaip pirkėjai.
Temą inspiravo tikra istorija.
Turėjau tam tikrą idėją, kurią norėjau įgyvendinti namuose. Žinojau, ką noriu padaryti ir ieškojau, kas galėtų tai sukurti. Gavau kelias rekomendacijas ir parašiau laišką tam, kas labiausiai patiko.
Netrukus gavau pasiūlymą. Paaiškėjo, kad sprendimo kaina beveik 4 kartus viršija mano galimybes. Nuliūdau, nes suma man buvo per didelė ir negalėjau sau leisti tos idėjos įgyvendinti.
Nepaisant nusiminimo, atrašiau, kad esu labai dėkingas už pasiūlymą, tačiau kaina man yra per didelė ir nepriklausomai nuo mano norų, negalėsiu sau to leisti.
Gavau klausimą - o kiek galėčiau sumokėti už šį darbą?
Atrašiau: "pagal jūsų siūlymą, mano galimybės atrodys juokingai kuklios - mano lūkestis buvo mokėti iki X eurų, tačiau suprantu, kad jūsų kaina - tai tik mano problema. Tai, kad negaliu sau kažko leisti, nėra "per didelės" kainos atsakomybė ar kaltė, nes suprantu, kad jūsų kaina atitinka jūsų darbą. Todėl esu dėkingas už pasiūlymą, tačiau akivaizdu, kad kol kas negalėsiu sau to leisti".
Tiesą pasakius, parašius šį mandagų atsakymą, slapta tikėjausi, kad man pasakys, jog “įvertinus tokį malonų bendravimą, padarysiu išimtį ir imsiuosi jūsų projekto už jūsų turimus finansus”.
Bet, deja, taip neįvyko.
Gavau atsakymą, kad ir jam labai liūdna, tačiau kai / jei turėsiu galimybę, susisiekčiau ir jis su malonumu padės.
Ir aš nuoširdžiai gerbiu bei visiškai suprantu tokį atsakymą.
"Per brangu" - žiauriai subjektyvus reikalas. Ir jeigu man kaina per didelė, tai problemą turiu tik aš.
Vienam kaina X yra brangu, kitam - ne. Jeigu kažkam per brangu, tai dar nebūtinai reiškia, kad kaina tikrai yra per didelė. Ji tiesiog per didelė man. Bet dėl to kainos siūlytojas nėra kaltas. Man reikia arba ieškoti alternatyvos, arba atsisakyti pirkinio. Kaltinti "per didelę", "kosminę", "neadekvačią" ir t.t. kainą yra tiesiog nesąmonė.
Kodėl “per brangu”?
Žmonės sako, kad kažkas yra “per brangu” dėl trijų priežasčių:
Na ir čia padarykim trumpą reklaminę pauzę. Toliau tekste sužinosit, kokios priežastys lemia “per brangu” pojūtį. Kodėl žmonėms atrodo, kad sumokėti už alaus bokalą 7 eurus yra OK, o nusipirkti Substack’o prenumeratą mėnesiui (!) už kelis eurus - brangu.
Taip pat suprasit, kiek įtakos turi emocijos ir pragmatika. Papasakosiu, kokie argumentai gali padėti pagrįsti kainą. Patyrinėsim kelis labai praktiškus pavyzdžius, kurie pagrįs informaciją. Esu tikras, kad vieną kitą idėją tikrai išsinešit.
Bet norėdami skaityti toliau, turėsit priimti sprendimą - ar tai nėra “per brangu”. O kad palengvinčiau jūsų sprendimą, pasiūlysiu 15% nuolaidą! Vadinasi, mėnesio kaina, jeigu mokėsit kas mėnesį siekia neįtikėtinus 4,7 euro, o jeigu įsigysit metinę narystę, mėnesio kaina bus 3,9 euro. Tikiuosi, kad galėsit sau leisti tokią prabangą!
Beje, yra galimybė nusipirkti narystę “ant įmonės”, t.y. gauti sąskaitą faktūrą. Prie visų narysčių opcijų, matysit ir atskirą, skirtą būtent įmonėms. Juk vadovams turėtų rūpėti, kad darbuotojai ieškotų turinio tobulėjimui?!
Žodžiu, prisijunkit prie jau daugiau nei 120 žmonių, kuriems tai nėra “per brangu”! Ir skaitykit ne tik šitą, bet ir visus mokamus tekstus! Manau, tikrai apsimoka :)