Per savo gyvenimą įdarbinau apie 150 žmonių. Tam reikėjo sudalyvauti maždaug 600-700 darbo pokalbių. Jaučiuosi sukaupęs pakankamai patirties, kad papasakočiau, ko nedaryti.
Sutinku su visais, sakančiais, kad noras mokytis, nors gal reiktų sakyti, išmokti, yra labai svarbus. Tai pagrindinė motyvacija dirbti, bent jau man. Kai perpranti darbą ir jo esmę, motyvacija pradeda kristi. O šiaip, labai tikiuosi, kad niekada neteks ieškoti darbo ar dirbti tokioje vietoje, kur turi padėti daugiau uždirbti savininkui. niekas negali motyvuoti tokiam darbui.
Kur dingo darbinės veiklos turinys? Kur pastangų-rezultato aptarimas? O idėjai kad žmogus gali mokytis, skaityti profesninės veiklos knygas ir straipsnius po darbo, vien tam, kad darbe būtų produktyvesnis ir visiems uždirbtų daugiau, dar šviesmečiai iki žemės, ar kaip? Švedijoje, žmogaus noras ir gebėjimas mokytis, vid. vertinamas apie 8 proc. metiniu produktyvumo augimu. Nors gal ir gera idėja neatrinkti norinčių mokytis, daugiau atrankų, daugiau veiklos, daugiau finansų užsiėmusiam HR'ui? :)
komentaras dėl mokymosi - greičiausiai priklauso nuo situacijos. Aš pati dirbu globalioje, kaip PR visokie įrankiai sako - vienoje inovatyviausių įmonių pasaulyje, jau aštuonis metus. Darbo pokalbio metu supratau, kad atnešti galiu į įmonę tik savo soft skillsetą, hard - jokio. Industrija man buvo visiškai nauja, produktas nežinomas, rinka pažįstama minimaliai. Ir kai jau pasirašiau kontraktą, tada AVP pasakė, jog viena iš priežasčių, kodėl mane pasirinko buvo, kad pasakiau, kad žėk, yra taip ir taip: moku a b c, nemoku d e f. Bet aš mokausi ir tą darau greitai, ir mokytis noriu ateiti pas jus. Ir dabar, kai jau aš esu dažnai hiring proceso dalimi - aš į tą mokymąsi ir kas už jo slypi labai įsiklausau :)
Jūsų labai geras pasisakymas, sutinku su Jumis 100proc., kadangi po žmogaus noru mokytis, dažnai slypi motyvacijos klodai. Protingi vadovai dažnai imasi "sutapdinti" žmogaus motyvaciją su organziacijos poreikais, tada visi laimi ir labai daug. :)
p.s. gal tiesiog "įžvalgų autorius" (su visa pagarba) daugiau pratęs samdyti vilkikų vairuotojus, galbūt farmacijos žmones, ar medikus kur tikrai reikia ateiti jau mokant vairuoti, atpažinti vaistus, gydyti ir t.t.
Matau, kad dalis apie "mokymąsi" užkliuvo ne tik jums ir gali būti interpretuojama įvairiai. Mano mintis buvo tame, kad jeigu tu ateini į darbo pokalbį ir į klausimą "kodėl nori pas mus dirbti", gauni atsakymą "nes labai noriu mokytis" - čia yra blogai, nes darbdavys neturėtų norėtų mokėti atlyginimo už mokymąsi. Esu tikras, kad bendradarbiavimo esmė turėtų būti abipusė nauda ir vertė, o ne galimybė mokytis.
Bet pats faktas, kad savo darbe ieškai galimybių mokytis, tobulėti ir niekada nesustoji judėti į priekį - čia yra ne tai, kad labai gerai, o tiesiog būtina. Nėra nė vieno žmogaus, kuris žinotų viską ir jeigu nesimokysi, geriausiu atveju, liksi toje pačioje kompetencijos pozicijoje. Sakyčiau, čia vienintelis būdas išlikti profesionaliu ir kokybišku darbuotoju yra visada mokytis ir ieškoti galimybės tobulėti, nes sulig tuo momentu, kai nustoji mokytis ir pradedi galvoji, kad jau esi geriausias iš geriausių, tai yra tiesus kelias žemyn.
Super santrauka! Aš pridurčiau vieną niuansą, kuris aktualus reklamos / komunikacijos / marketingo srities žmonėms - sutvarkytos socialinių tinklų paskyros. Suprantu, kad santykis su soc tinklais gali būti įvairus, tačiau jei jau ketini darbuotis minėtose srityse, tavo "soc tinklų portretai" yra labai svarbus vertinimo elementas. Jei žmogus kandidatuoja į reklamos agentūrą ir turi užrakintas soc tinklų paskyras - praranda labai daug.
Labiau tikriausiai sutikčiau nei nesutikčiau. Gal tik išskirčiau specialybes, jeigu grynai į soc. tinklų agentūrą darbiniesi tikriausiai būtų gerai turėti atrakintus sutvarkytus profilius. Asmeniškai aš manau, kad ir taip per daug visko internete ir mano tik Linkedin yra atviras. O visi kiti paslėpti. Ne dėl to, kad labai yra ką slėpti, bet tuo pačiu nematau poreikio ir rodyti. Arba paskyros iš esmės yra neaktyvios. Bet iš esmės neturėtų tai būti kriterijus stiprus jei užrakinta arba neina rasti žmogaus. Tai kaip tik man pasako, jog moka susitvarkyti paskyras ir nemėtyti duomenų tiek apie save, tiek apie klientus kur papuola.
Aišku, kiekvieno pasirinkimas. Tiesiog man atrodo, kad jei ketini dirbti reklamoje, soc tinklų “portretas” privalomas (nebūtinai jis turi būti asmeninis), kaip būtinybė nenaudoti adblockų :)
Aha, aš nebesiplečiau, nes jau ir taip ilgas tekstas išėjo, bet visiškai sutinku - esu 120% įsitikinęs, kad kiekvienas darbdavys ar HR specialistas patikrina viską, ką apie žmogų galima rasti. Ir čia yra unikali galimybė kiekvienam žmogui parodyti tokią savo pusę, kokią nori, kad apie jį / ją būtų rasta :)
Ačiū!
Sutinku su visais, sakančiais, kad noras mokytis, nors gal reiktų sakyti, išmokti, yra labai svarbus. Tai pagrindinė motyvacija dirbti, bent jau man. Kai perpranti darbą ir jo esmę, motyvacija pradeda kristi. O šiaip, labai tikiuosi, kad niekada neteks ieškoti darbo ar dirbti tokioje vietoje, kur turi padėti daugiau uždirbti savininkui. niekas negali motyvuoti tokiam darbui.
Čia HR'o mentalinis McDonald'as, ar kaip?
Kur dingo darbinės veiklos turinys? Kur pastangų-rezultato aptarimas? O idėjai kad žmogus gali mokytis, skaityti profesninės veiklos knygas ir straipsnius po darbo, vien tam, kad darbe būtų produktyvesnis ir visiems uždirbtų daugiau, dar šviesmečiai iki žemės, ar kaip? Švedijoje, žmogaus noras ir gebėjimas mokytis, vid. vertinamas apie 8 proc. metiniu produktyvumo augimu. Nors gal ir gera idėja neatrinkti norinčių mokytis, daugiau atrankų, daugiau veiklos, daugiau finansų užsiėmusiam HR'ui? :)
Sorry, bet nelabai supratau. Nei minties apie HR McDonalds'o, nei kas yra Švedijoje, nei kokia yra šio komentaro esmė :)
Nieko tokio, evoliucija nuo žmogiško ištekliaus ligi žmogaus nėra lengva ;)
komentaras dėl mokymosi - greičiausiai priklauso nuo situacijos. Aš pati dirbu globalioje, kaip PR visokie įrankiai sako - vienoje inovatyviausių įmonių pasaulyje, jau aštuonis metus. Darbo pokalbio metu supratau, kad atnešti galiu į įmonę tik savo soft skillsetą, hard - jokio. Industrija man buvo visiškai nauja, produktas nežinomas, rinka pažįstama minimaliai. Ir kai jau pasirašiau kontraktą, tada AVP pasakė, jog viena iš priežasčių, kodėl mane pasirinko buvo, kad pasakiau, kad žėk, yra taip ir taip: moku a b c, nemoku d e f. Bet aš mokausi ir tą darau greitai, ir mokytis noriu ateiti pas jus. Ir dabar, kai jau aš esu dažnai hiring proceso dalimi - aš į tą mokymąsi ir kas už jo slypi labai įsiklausau :)
Jūsų labai geras pasisakymas, sutinku su Jumis 100proc., kadangi po žmogaus noru mokytis, dažnai slypi motyvacijos klodai. Protingi vadovai dažnai imasi "sutapdinti" žmogaus motyvaciją su organziacijos poreikais, tada visi laimi ir labai daug. :)
p.s. gal tiesiog "įžvalgų autorius" (su visa pagarba) daugiau pratęs samdyti vilkikų vairuotojus, galbūt farmacijos žmones, ar medikus kur tikrai reikia ateiti jau mokant vairuoti, atpažinti vaistus, gydyti ir t.t.
Matau, kad dalis apie "mokymąsi" užkliuvo ne tik jums ir gali būti interpretuojama įvairiai. Mano mintis buvo tame, kad jeigu tu ateini į darbo pokalbį ir į klausimą "kodėl nori pas mus dirbti", gauni atsakymą "nes labai noriu mokytis" - čia yra blogai, nes darbdavys neturėtų norėtų mokėti atlyginimo už mokymąsi. Esu tikras, kad bendradarbiavimo esmė turėtų būti abipusė nauda ir vertė, o ne galimybė mokytis.
Bet pats faktas, kad savo darbe ieškai galimybių mokytis, tobulėti ir niekada nesustoji judėti į priekį - čia yra ne tai, kad labai gerai, o tiesiog būtina. Nėra nė vieno žmogaus, kuris žinotų viską ir jeigu nesimokysi, geriausiu atveju, liksi toje pačioje kompetencijos pozicijoje. Sakyčiau, čia vienintelis būdas išlikti profesionaliu ir kokybišku darbuotoju yra visada mokytis ir ieškoti galimybės tobulėti, nes sulig tuo momentu, kai nustoji mokytis ir pradedi galvoji, kad jau esi geriausias iš geriausių, tai yra tiesus kelias žemyn.
Super santrauka! Aš pridurčiau vieną niuansą, kuris aktualus reklamos / komunikacijos / marketingo srities žmonėms - sutvarkytos socialinių tinklų paskyros. Suprantu, kad santykis su soc tinklais gali būti įvairus, tačiau jei jau ketini darbuotis minėtose srityse, tavo "soc tinklų portretai" yra labai svarbus vertinimo elementas. Jei žmogus kandidatuoja į reklamos agentūrą ir turi užrakintas soc tinklų paskyras - praranda labai daug.
Labiau tikriausiai sutikčiau nei nesutikčiau. Gal tik išskirčiau specialybes, jeigu grynai į soc. tinklų agentūrą darbiniesi tikriausiai būtų gerai turėti atrakintus sutvarkytus profilius. Asmeniškai aš manau, kad ir taip per daug visko internete ir mano tik Linkedin yra atviras. O visi kiti paslėpti. Ne dėl to, kad labai yra ką slėpti, bet tuo pačiu nematau poreikio ir rodyti. Arba paskyros iš esmės yra neaktyvios. Bet iš esmės neturėtų tai būti kriterijus stiprus jei užrakinta arba neina rasti žmogaus. Tai kaip tik man pasako, jog moka susitvarkyti paskyras ir nemėtyti duomenų tiek apie save, tiek apie klientus kur papuola.
Aišku, kiekvieno pasirinkimas. Tiesiog man atrodo, kad jei ketini dirbti reklamoje, soc tinklų “portretas” privalomas (nebūtinai jis turi būti asmeninis), kaip būtinybė nenaudoti adblockų :)
Aha, aš nebesiplečiau, nes jau ir taip ilgas tekstas išėjo, bet visiškai sutinku - esu 120% įsitikinęs, kad kiekvienas darbdavys ar HR specialistas patikrina viską, ką apie žmogų galima rasti. Ir čia yra unikali galimybė kiekvienam žmogui parodyti tokią savo pusę, kokią nori, kad apie jį / ją būtų rasta :)