Ko niekada nedarykit per darbo pokalbį?!

Per savo gyvenimą įdarbinau apie 150 žmonių. Tam reikėjo sudalyvauti maždaug 600-700 darbo pokalbių. Jaučiuosi sukaupęs pakankamai patirties, kad papasakočiau, ko nedaryti.

Neseniai ir pats sudalyvavau darbo pokalbyje. Kandidatavau į vienos organizacijos valdybą. Panašu, kad viskas pavyko ir netrukus turėtų būti oficialių naujienų.

Jau buvau primiršęs kiek skirtingų emocijų išgyveni šiame procese. Buvo ir pasiruošimo, ir netikėto bei nevaldomo jaudulio, ir sunkių klausimų, į kuriuos reikia atsakyti “čia ir dabar”. Ir tada tas nerimas, kol lauki atsakymo.

Ypač keistai jautiesi, kai esi pripratęs būti kitoje barikadų pusėje. Tačiau kai pats praeini procesą, puikiai matai perspektyvą iš abiejų pusių.

Tai inspiravo pakalbėti apie darbo pokalbius. Manau, kad ši tema aktuali bene visiems, nes vienokia ar kitokia forma turbūt kiekvienas susiduriame su darbo pokalbiais.

Kalbėsiu tiek iš darbdavio, tiek iš potencialaus darbuotojo perspektyvos. Pasakosiu išskirtinai savo patirtį. Tikiuosi, kad žinodami visus šiuos niuansus ir mokėdami kelis nesudėtingus triukus, gausite maksimaliai naudos!

Prieš pradedant temą, noriu užbėgti interpretacijoms už akių. Mano nuomone, geras darbuotojas yra reikalingas tiek pat kiek ir geras darbdavys. Nemanau, kad kažkuri pusė yra “jėgos” pozicijoje, t.y. nepaisant to, kad darbdavys moka atlyginimą, jis nėra “svarbesnis”, nes geras darbuotojas padeda darbdaviui uždirbti. Tačiau įdarbinimo procese, kaip tai patiktų ar nepatiktų, darbdavys priima galutinį sprendimą ir renkasi iš daugybės kandidatų. Todėl kandidatų tikslas yra “parduoti” save ir tik tada, kai darbdaviui reikia darbuotojo, atsiranda patrauklios pozicijos deryboms.

---

Šis tekstas bus ne tik įdomus, bet ir naudingas! Išnagrinėsiu temas, kurios realiai padės įdarbinimo procese. Referuosiu į tikras situacijas, su kuriomis esu susidūręs, papasakosiu, ką iš tikrųjų galvoja darbdaviai ir kokiais būdais pasirenka kandidatus.

Šios dienos meniu:

• Kaip “prasimušti” į darbo pokalbį?

• Kokius namų darbus daryti prieš darbo pokalbį?

• Ko niekada nedaryti darbo pokalbio metu?

• Kas sukelia darbdavio simpatijas?

Jeigu atsakymai į šiuos klausimus yra aktualūs, rekomenduoju skaityti, dalintis su draugais ar išsisaugoti, kad reikalui esant, turėtumėt priminimą, ką ir kaip reikėtų daryti.

Skamba teisingai?!

---

Darbo pokalbis - kaip ten patekti?

Įsidarbinimo procesą reikia išskaidyti į etapus ir kiekvienam iš jų paskirti tikslą. Pradinio etapo tikslas - pasiekti darbo pokalbį.

Įprastai, kai paskelbdavome darbo skelbimą, į jį vidutiniškai sureaguodavo nuo 50 iki 150 žmonių. Kai jau susirenka reikšmingas kandidatų kiekis, susiplanuoji valandą laiko, per kurią perskaitysi viską, ką žmonės atsiuntė.

Kiek laiko skirsi vieno kandidato informacijos peržiūrai? 1 minutę? Mažiau nei minutę?

Būtent tiek laiko turi kandidatas, kad jo / jos sugalvotas “kabliukas” priverstų potencialų darbdavį skaityti toliau.

Įvairūs šaltiniai skelbia, kad dažniausiai į pokalbius pakviečiami maždaug nuo 2 iki 5 procentų kandidatų, kas yra labai nedaug.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ši atrankos dalis pasikeitė iš esmės. Didelę dalį daro automatizuotos sistemos (pvz. Linkedin’as leidžia filtruoti žmones ir neatitinkančius kriterijų, iš karto priskiria prie “not a fit” kategorijos). Be to, filtravimo darbą neretai atlieka junior’ai ar administratoriai, todėl tikslas turi būti juos sudominti, kad kelionė tęstųsi.

Kas man šiame etape svarbiausia:

• Laiško tekstas. Tai yra ne CV ir ne motyvacinis, o tas, kas surašyta pačiame laiške. Pradedant nuo bent kelių įtraukiančių sakinių, taisyklingos kalbos ir kažkokio masalo, kuris sudomintų.

• CV - 1 puslapis. Daugiau tiesiog neskaitau. Kartais būna taip “padirbėta” su dizainu, kad neįmanoma įskaityti. Todėl paprastas, tvarkingas, gali būti ir unikalus variantas - puiku. Bent jau man, žmogaus nuotrauka CV - privalumas.

• Atitikimas skelbimui. Labai nepatinka, kai CV neatliepia darbo skelbimo reikalavimų. Pvz. skelbimas sako, kad būtina tam tikra patirtis, o CV to nesimato.

• Motyvacinis laiškas turėtų būti trumpas ir aiškus, nereikia pasakoti visos savo gyvenimo istorijos, užtenka kelių pastraipų, iš kurių aišku, kodėl aplikuoji, ką gali pasiūlyti ir kodėl manai, kad tinki šiai pozicijai. Viskas.

• CV ir motyvacinis turėtų būti personalizuojami pagal tai, kam jie yra siunčiami. Jeigu pamatau copy / paste, kur pakeistas tik įmonės pavadinimas arba tobulai nugludintą AI tekstą, kandidatas dažniausiai praranda susidomėjimą.

• Mane erzina beletristika ir beprasmybės, kas atitraukia dėmesį. Visi yra labai atsakingi, empatiški, draugiški, faini ir mokantys dirbti komandoje. Bet o kodėl mes turėtume pakviesti tave į pokalbį?

• Jeigu visi anksčiau išvardinti kriterijai darbdaviui pasirodė įdomūs, prasideda google’inimo ir social media kanalų tikrinimo etapas. Pirmiausiai, būtų gerai, jeigu pavyktų rasti pagal teisingą vardą ir pavardę (jeigu CV ar motyvaciniam nėra nuorodų) ir aišku, pagalvokite, ką potencialus darbdavys ras jūsų profiliuose.

• Kokią įtaką turi rekomendacijos? Priklauso nuo to, kas rekomenduoja. Jeigu tai žmogus, kurio nuomone pasitiki, veikia pozityviai. Jeigu bandoma eiti per protekciją, man įsijungia atmetimo reakcija.

Kaip pasiruošti darbo pokalbiui?

Įsivaizduokim, kad viską padarėm teisingai ir gavom kvietimą į darbo pokalbį. Kas yra svarbiausia šiame etape:

• Greitas atsakymas. Žiauriai erzina, jeigu į kvietimą pasikalbėti sureaguojama ilgiau nei per 1-2 valandas. Greita reakcija parodo, kad žmogui svarbu.

• Lankstumas dėl susitikimo laiko. Manau, darbdaviai daro prielaidą, kad darbo ieškantis žmogus turi laisvesnį grafiką ir galėtų prisiderinti. Aišku, ieškom kompromiso, tačiau lankstumas - labai geras ženklas.

• Manau, kad gyvi darbo pokalbiai visada yra geriau nei online. Jeigu yra galimybė kalbėtis gyvai, kalbėčiausi gyvai. Pradedant nuo dėmesio fokusavimo iki galimybės pamatyti ofisą / kandidatą bei pajausti abipusį vibe’ą.

• Captain Obvious, but not so obvious - tiesiog būtina žinoti viską apie organizaciją. Kokie klientai, kokie projektai, kas yra vadovų komandoje, kokios svarbios naujienos ar pasiekimai, ką apie save komunikuoja viešai, socialiniuose tinkluose ir pan. Mane tiesiog užmuša, kai žmogus nežino, ką mes veikiam ir kokius projektus įgyvendinam. Arba pasako, kad “draugas parodė skelbimą” arba “tiesiog pamačiau skelbimą Instagram’e ir atsiunčiau CV”.

• Pasiruošti atsakymams į klausimus, kurie tikrai bus. Kodėl nusprendei aplikuoti pas mus? Kodėl manai, kad čia būtų tinkama darbo vieta? Kokią patirtį sukaupei iki šiol? Į visus šiuos klausimus tikėsiuos atsakymų, kurie referuotų į darbo skelbimo lūkesčius ir pagrįstų žmogaus kompetenciją.

• Dar vienas klausimas, kuriam reikia pasiruošti - finansai. Šis klausimas neturėtų būti nepatogus. Tiesiog kai ateis laikas kalbėti apie pinigus, reikia pasitarti su savimi ir žinoti atsakymą.

• Ar būtina užduoti klausimų darbdaviui? Žinau, kad toks vyraujantis naratyvas, bet aš nesutinku. Klausimai vardan klausimų yra blogis. Kai turi penktą kartą iš eilės pasakoti “kokias savybes turi turėti idealus kandidatas” ar “kaip atrodo tipinė darbo diena” - nuobodu. Tačiau organiškai kylantys klausimai - nekelia problemų. Svarbu klausti tai, kas iš tikrųjų prasminga.

Ko niekada nesakyti darbo pokalbio metu?

Įsivaizduokim, kad esame maksimaliai pasiruošę susitikimui ir darbo pokalbiui. Ir štai tas momentas, kai turime galimybę įtikinti darbdavį, kad be mūsų jis tiesiog nebegali toliau gyventi.

---

Ilgai svarsčiau, ar šis tekstas turėtų būti “mokamas”, ar nemokamas ir nusprendžiau, kad čia yra daug naudingos informacijos ir jei bent vienam žmogui padės rasti darbą, jausiuosi padaręs kažką gero. Todėl tekstas - atviras visiems!

Netrukus jūsų laukia 10 konkrečių patarimų, ko niekada nerekomenduočiau daryti per darbo pokalbį. Patikrinau ChatGPT, iš mano rekomendacijų, AI duoda tik 2. Vadinasi, apie likusias 8 dar nežino, o jūs galit sužinot. O po to bus dar 8 patarimai, kaip patikti darbdaviui. Ir čia kalbėsiu ne apie pataikavimą, o apie dalykus, kurie sukuria itin pozityvią nuomonę.

Pažadu, bus labai praktiški ir realūs patarimai. Beje, vienas iš patarimų yra priežastis, kodėl apskritai nusprendžiau parašyti šį tekstą.

Tikiuosi, kad su visa informacija iki šiol, įtikinau, kad šiame tekste yra pakankamai naudos ir prasmės. Tapkite pilnaverčiais mano prenumeratoriais (kokių yra ~110 žmonių) ir skaitykite ne tik šį, bet ir visus “mokamus” tekstus, kurių yra daugiau nei užtektinai. Jums visa tai kainuos neįtikėtinai brangiai - su šia “akcija atrakcija” mėnesio kaina - 4,4 euro, o jeigu užsakysit metinę narystę - 3,7 euro. Nu tikrai nežmoniškai brangu! Bet gal verta jūsų dėmesio ir mano laiko ir pastangų?

---

• Pavėluoti, neateiti ar neperspėti apie pokyčius. Sakysit, ir taip aišku, bet net neįsivaizduojat, kaip dažnai pas kandidatus kažkas pasikeičia ir jie niekaip neinformuoja. Šią klaidą galima ištaisyti, tačiau pirmas įspūdis jau sugadintas.

• Nebūti įsigilinus į įmonės veiklą ir specifiką. Čia yra tiesiog wow, kaip blogai. Manyčiau, kad maždaug kas antrame pokalbyje turiu pasakoti, kas yra mūsų klientai ir kokias kampanijas įgyvendinome, už kurias laimėjome apdovanojimų. Ar tikrai nori kviesti į komandą žmogų, kuris nepasivargino apie tave pasiskaityti.

• Pataikavimas. Tikiu, kad yra žmonių, kuriems tai patinka, bet mane tai varo iš proto. Tiesiog nekenčiu, kai kažkokie trūkumai yra maskuojami bandant pataikauti, neadekvačiai girti (tiek mane asmeniškai, tiek įmonę), referuoti į kokią nors protekciją ir pan. Žiauri raudona vėliava.

• Noriu mokytis. Būtent nuo šio pasakymo gimė šis tekstas. Čia yra labai blogai. Nei vienas adekvatus darbdavys nenori mokėti atlyginimo už galimybę mokyti darbuotoją. Niekada nesakykit, kad priežastis, kodėl norite dirbti įmonėje, yra galimybė mokytis. Kad gali tekti mokytis kažkokių naujų dalykų - puiku, bet tai nėra ir negali būti įsidarbinimo tikslu. Darbdavio tikslas - rasti žmogų, kuris atneš naudos, sukurs vertės, padės uždirbti, o ne ateis mokytis (na, nebent aplikuojat į praktikanto ar junior pozicijas, bet spėju, kad tarp skaitančių šį tekstą tokių nėra daug).

• Kompetencijos trūkumai. Pats faktas, kad kažko nežinai ar nemoki nėra blogas dalykas, nes niekas nežino visko ir kiekviena įmonė gali turėti savo specifiką. Tačiau kai sakai, kad kompetencijos trūkumų nėra, o aš galiu per 1 minutę patikrinti keliais kontroliniais klausimais, rezultatas bus blogas.

• Melavimas. Čia yra kompetencijų trūkumų tęsinys. Bet koks melas yra blogai. Ne tik dėl to, kad tai yra vieno iš 10 įsakymų pažeidimas (čia jeigu ką, bajeris), bet dėl to, kad aš viską galiu patikrinti arba paklausti kažko, kas patikrins. Ir jeigu santykiai prasideda nuo melo, ties šia vieta jie ir finišuos.

• Konfidencialios informacijos pasakojimas. Kolegos kartais stebėdavosi, kiek įvairios informacijos galima “ištraukti” darbo pokalbių metu. Būna net tokių situacijų, kai kandidatas sako “čia yra konfidencialu, bet kaip jums, papasakosiu”. Man tokie pokalbiai būna labai įdomūs, bet tik dėl to, kad sužinau krūvą informacijos, kurios nebūčiau sužinojęs. Tačiau turbūt niekada nepasiūlysiu darbo žmogui, kuris pasakoja konfidencialius dalykus. Vadinasi, jis ar ji tą patį darys su mano konfidencialia informacija.

• Kritikuoti arba apkalbinėti buvusius kolegas / darbdavius. Visada bloga idėja. Net ir tais atvejais, kada yra objektyvių priežasčių. Tiesiog niekas niekada nesigilins, kas iš tikrųjų atsitiko, bet atrodysit, kaip probleminis kandidatas.

• “Kokias papildomas vertes siūlot”? Tai nėra blogas klausimas, bet labai dažnai užduodamas netinkamu laiku arba netinkamoje vietoje. Puikiai suprantu, kad kiekvienas darbuotojas nori gerų sąlygų ir kuo daugiau perks’ų, kuriais galės naudotis, tuo geriau, bet kaip ir minėjau teksto pradžioje, šis etapas yra skirtas tam, kad pavyktų įtikinti darbdavį, jog prieš jį sėdi geriausias kandidatas. Esu susidūręs su situacijomis, kai klausimas apie papildomas vertes užduodamas labai organiškai ir tokiu būdu jis nekelia jokių neigiamų emocijų. Bet jeigu žmogus neturi, ką pasiūlyti ir jį labiau domina “ką tu gero pasiūlysi”, tai perspektyvų nedaug.

Kas itin patinka darbdaviui?

• Natūralus ir nuoširdus jaudulys. Žmonės dažnai galvoja, kad jaudintis yra blogai. Atvirkščiai, jaudulys rodo, kad žmogui yra svarbu. Man tai yra labai teigiamas bruožas.

• Konkrečios istorijos, aiškūs pavyzdžiai. Patinka, kai kandidatas gali konkrečiai papasakoti apie situacijas, savo rolę jose ir kuo tai gali būti naudinga mūsų bendradarbiavimui.

• Pasigyrimai. Nėra geresnio konteksto išvardinti visus savo privalumus. Ir čia ne vieta kuklumui - pasakokit viską, ką tik įmanoma.

• Sakyti tiesą ir tik tiesą. Jeigu kažko nežinai, taip ir pasakai.

• Vertė. Kokiu būdu padėsit organizacijai uždirbti daugiau?

• Tikrumas, nuoširdumas, paprastumas. Mane tai visada paperka. Natūralus “gyvumas”, emocijos, noras ir ambicija labai padeda gerai pasirodyti darbo pokalbyje. Tai gali būti labai didelė atsvara patirties ar žinių trūkumui, nes jeigu žmogus yra užsidegęs ir nori šio darbo, tikėtina, jis ar ji gali būti geresnis kandidatas nei tas, kuris sako, kad viską žino, bet nebeturi ambicijų.

• Pasiūlymai / patarimai. Čia jau yra kitas lygis, jeigu žmogus gali pasiūlyti kažkokius konkrečius sprendimus ar idėjas. Jeigu kandidatas atsineša idėjų, tai parodo, kad jis domėjosi, mąstė ir stengėsi dėl šios darbo pozicijos.

• Referavimas į įmonės projektus. Tai parodo, kad kandidatas pasiruošė, žino, apie ką kalba ir supranta, kuo gyvena įmonė.

---

Reziumė

Darbo paieškos ir darbo pokalbiai yra ne mažesnis darbas nei pats darbas.

Pamenu, kai mano brolis baigė universitetą, užtruko apie pusę metų, kol pagaliau rado savo pirmąjį darbą, kuriame dirba jau beveik 11 metų. Būna, kad nesiseka, būna, kad svyra rankos, bet čia reikėtų apsišarvuoti kantrybe ir kiekvieną situaciją priimti kaip naują patirtį ir naują galimybę.

Nuoširdžiai manau, kad jeigu nepavyko gauti darbo - tai nėra pralaimėjimas. Jeigu tavęs nepasirinko, vadinasi, tam yra priežasčių ir tai gali būti lygiai toks pats laimėjimas kaip ir gauti darbą. Ir pats esu ne kartą per šį jausmą praėjęs, žinau, kaip nemalonu ir skaudu gali būti, tačiau kas ieško, anksčiau ar vėliau tikrai randa.

Ir pabaigai, pakartosiu, ką jau rašiau anksčiau - geras darbuotojas yra reikalingas darbdaviui lygiai tiek pat, kiek geras darbdavys darbuotojui. Būtent to visiems ir palinkėsiu!

---

Ir jeigu dar neprenumeruojat šio naujienlaiškio, pats laikas ištaisyti šią klaidą!