Kai smegenis užtvindo chaosas, kūną valdo pyktis, o kraujyje teka stresas, priimti teisingus sprendimus yra itin sudėtinga. Bet būtent tokiose situacijose gerų sprendimų reikia labiausiai.
Labai įdomi tema, ypač pastarojo laikotarpio kontekste. Iš profesinės pusės aš irgi naudoju Manto Stonkaus komunikaciją kaip puikų pavyzdį. Visada buvo smalsu, ar jis pats tokius žingsnius susidėliojo, ar kažkieno padedamamas. Man taip pat labai patiko jo pozicija tuo laikotarpiu, kai jau vėl pradėjo dirbti su prekių ženklais (po maždaug 6 mėn.), nereklamuoti nealkoholinių gėrimų, kurie turi alkoholinius atitikmenis (alus ir pan.), nes norinčiųjų buvo tikrai daug :)
Nors tekstas ne apie tai, bet papildysiu, kaip į Manto situaciją reagavo tuo metu su juo dirbę pagrindiniai prekių ženklai:
Laura, ačiū už komentarą ir papildymą - labai įdomu! :)
Neblogas kampas apie tai, ar Mantas pats sugalvojo, ar kažkas patarė, bet kaip bebūtų, tai, ką jis darė, atrodė nuoširdu. Ir kiek neša mano patirtis ar stebėjimai, nuoširdumas, tikrumas ir sąžiningumas visada laimi. T.y. net jeigu padarei žiaurią nesąmonę, nuoširdus atgailavimas nepaverčia tavęs blogiuku visam laikui. Net ir dabartinė SEL'o komunikacija yra daugiau mažiau apie tai. Bet ir Kevin Spacey panašiai kalba su žiniasklaida, panašu, kad artėja Louis C.K. sugrįžimas. Žodžiu, daugybė cancelintų žymių žmonių po kurio laiko turi potencialą sugrįžti, tik jiems reikia įrodyti, kad nenusižengė įstatymams ir padarė išvadas.
O kas liečia prekių ženklų reakciją, vadinasi, mano informacija buvo teisinga, kad visi išskyrus vieną tęsė bendradarbiavimą :) ir tuo pačiu atsirado naujų projektų bei naujų partnerysčių. Tikrai, kad istorija, iš kurios galima visapusiškai pasimokyti. Na ir tikėtina, kad žmogiškas pamokas irgi išmoko.
Labai įdomu, šiuo metu savo aplinkoje kaip tik kalbėjome apie Danieliaus atvejį, na kad dabartinė jo komunikacija yra tragedija. Sakom, net su chatgpt turbūt nepasitarė, būt gavęs geresnių patarimų nei paties nuspręstas ar gal labiau iš emocijos einantis elgesys po:)
Tai skaitant tekstą, atrodo gražiai būtų perėjęs per visus vardinamus punktus žmogus, nebūtų dabar vadalojamas šitoje “šlovėje”. Tik įdomu, kaip tokiais atvejais su veiksmų dalimi? Nes na panašiais atvejais turbūt geriausias išpirkimas nutiktų grąžinant surinktas lėšas ir apmokant sąskaitas. Bet ką daryti, jei toks kelias neįmanomas, nes tiesiog tų lėšų nebelikę.
Na, tiesą pasakius, Danieliaus atveju, nesuprantu, kokia yra jo intencija. Jeigu jis yra sukčius, tada gal ir gerai, kad nemoka išsivynioti. Bet jeigu kažkas atsitiko ar tiesiog nesėkmingai sukrito kortos, tada šiek tiek gaila. Nes visuomenės reakcija dažniausiai būna negailestinga ir nesirūpinanti, kas su tuo cancel'intu žmogumi bus toliau. Plius labai svarbu įvertinti, kad daugybę dalykų šitoj super intensyvioj ir stresinėj situacijoj darai neturėdamas jokios patirties ir suvokimo, ką darai. Iš šono visada atrodo, kad galima būtų labai paprastai viską susitvarkyti ir iki skandalo fazės net nebūtų daėję :) anyway, jį gelbėja tai, kad jo niekas nežino ir tas išgarsėjimas toks labai nekažką išėjo. Labiau žinomas žmogus šioje situacijoje gautų 10x daugiau dėmesio :)
Sutinku, kad jis daro viską, jog sunaikintų net ir paskutinius reputacijos likučius. Atrodo, jad būtų paskaitęs kokį tekstą "kaip elgtis tokioje situacijoje" ir nusprendė viską daryti priešingai :D
O ką daryti šioje situacijoje - pirmiausiai, nustoti meluoti, pasakyti, kaip yra ir net jeigu neturi €, tai pasisakai, kad grąžinsiu visiems viską per artimiausius X mėnesių. "Labai sorry, kad taip viskas nutiko, labai gėda, labai parinuos ir man žiauriai liūdna". Ir niekas tavęs nebeteisia, o gal net kaip tik liūdi kartu ir užjaučia :) bet pripažinti ir prisipažinti reikia drąsos, reikia perlipti savo ego ir susitaikyti su pasekmėmis. Tik tiek, kad jos vis tiek bus ženkliai pozityvesnės nei dabartinė situacija :)
Aha, šiais laikais garbės troškimas yra kažkas tokio. Ir svarbiausia, kad garbė yra tikslas, o ne kažkokios prasmingos veiklos pasekmė. Prieš kurį laiką nagrinėjau vieną tyrimą, kurio esminė tezė buvo, kad didžioji daugumą jaunesnių žmonių užaugę nori būti "žinomais" :) nėra labai svarbu, ką konkrečiai darys, bet tas garbės ir pripažinimo siekis yra ganėtinai įdomus reiškinys :)
Kokia įdomi tema ir vertingi patarimai :) Labai pritariu visiems išvardytiems punktams, išskyrus vieną. Tai yra TYLA. Esu pastebėjusi, kad kartais tai yra toks power move, kaip pavyzdžiui buvo Barto situacijoje. Kai jis niekaip nekomentavo pasirodžiusių kaltinimų, o po kažkiek laiko pasirodė “Žmonių” viršelyje. Toks nekomentavimas kartais rodo, kad žmogus jaučiasi teisus arba nejaučia reikalo veltis į pasklidusias kalbas. Matijošaitis irgi panašiai daro. Ir, atrodo, kad jam tai veikia.
Manau, kad visos situacijos labai skirtingos ir čia yra labiau tendencijų skriptas, o kiekvienu atveju gali būti individualūs sprendimai. Tiesą pasakius, svarsčiau tarp išvardytų skandalų pridėti ir Bartą, bet vėliau apsigalvojau. Labiausiai dėl to, kad nesu tikras, kiek tai buvo legit skandalas. Gal labiau buvo kaltinimai, kurie galiausiai lyg į nieką ir neišvirto. Tokiu atveju, tyla ir vėliau savo versijos išpasakojimas - visai prasmingas. Be to, kaip bebūtų Bartas nėra A lygio celebrity, jeigu analogiška situacija įvyktų su, sakykim, Marijonu Mikutavičium - ar tikrai tyla jam padėtų? Na čia toks "kas būtų, jeigu būtų", bet pasvarstymui :)
Anyway, Barto, Stonkaus, Matijošaičio ir Klajumo situacijų negalėčiau lyginti, nes jos žiauriai skirtingos. Pvz. jeigu Stonkus "pratylėtų", skandalas turėtų potencialą pasiekti visiškai kitokį rezultatą.
Kiek man teko susidurti, tyla dažniau yra ne stiprybės ženklas, o slapstymasis. Ką dažnai daro žmonės, tikėdamiesi, kad jau netrukus viskas savaime išsispręs. Kartais iš tiesų išsisprendžia, bet dažniau, neturėdami "oficialios" versijos, žiniasklaida ir žmonės prisigalvoja įvairiausių dalykų ir tada tenka "kovoti" ne tik su situacija, bet dar ir su gandais :)
O kas liečia Matijošaitį, nesu tikras, ar jam vis dar veikia tai, ką jis daro. Prognozuočiau, kad tai yra paskutinė jo kadencija ir daugiau politikoje jo turėtume nebematyti (nebent kokioje partijoje, kur bus balsuojama ne už žmogų, o pagal sąrašą). Manau, kad jis jau padarė viską, kad būtų max cancelint'as.
Labai įdomi tema, ypač pastarojo laikotarpio kontekste. Iš profesinės pusės aš irgi naudoju Manto Stonkaus komunikaciją kaip puikų pavyzdį. Visada buvo smalsu, ar jis pats tokius žingsnius susidėliojo, ar kažkieno padedamamas. Man taip pat labai patiko jo pozicija tuo laikotarpiu, kai jau vėl pradėjo dirbti su prekių ženklais (po maždaug 6 mėn.), nereklamuoti nealkoholinių gėrimų, kurie turi alkoholinius atitikmenis (alus ir pan.), nes norinčiųjų buvo tikrai daug :)
Nors tekstas ne apie tai, bet papildysiu, kaip į Manto situaciją reagavo tuo metu su juo dirbę pagrindiniai prekių ženklai:
1. Įpareigojo pašalinti reklaminį turinį. Partnerystę nutraukė.
2. Išplatino viešą pranešimą, kad sustabdė bendradarbiavimą neribotam laikui. Partnerystę vėliau pratęsė.
3. Padarė pauzę iki kol Manto kanale pasirodė kito prekių ženklo reklama. Partnerystę pratęsė.
4. Padarė labai ilgą pauzę (~12 mėn.), tačiau partnerystę vėliau pratęsė.
Laura, ačiū už komentarą ir papildymą - labai įdomu! :)
Neblogas kampas apie tai, ar Mantas pats sugalvojo, ar kažkas patarė, bet kaip bebūtų, tai, ką jis darė, atrodė nuoširdu. Ir kiek neša mano patirtis ar stebėjimai, nuoširdumas, tikrumas ir sąžiningumas visada laimi. T.y. net jeigu padarei žiaurią nesąmonę, nuoširdus atgailavimas nepaverčia tavęs blogiuku visam laikui. Net ir dabartinė SEL'o komunikacija yra daugiau mažiau apie tai. Bet ir Kevin Spacey panašiai kalba su žiniasklaida, panašu, kad artėja Louis C.K. sugrįžimas. Žodžiu, daugybė cancelintų žymių žmonių po kurio laiko turi potencialą sugrįžti, tik jiems reikia įrodyti, kad nenusižengė įstatymams ir padarė išvadas.
O kas liečia prekių ženklų reakciją, vadinasi, mano informacija buvo teisinga, kad visi išskyrus vieną tęsė bendradarbiavimą :) ir tuo pačiu atsirado naujų projektų bei naujų partnerysčių. Tikrai, kad istorija, iš kurios galima visapusiškai pasimokyti. Na ir tikėtina, kad žmogiškas pamokas irgi išmoko.
Labai įdomu, šiuo metu savo aplinkoje kaip tik kalbėjome apie Danieliaus atvejį, na kad dabartinė jo komunikacija yra tragedija. Sakom, net su chatgpt turbūt nepasitarė, būt gavęs geresnių patarimų nei paties nuspręstas ar gal labiau iš emocijos einantis elgesys po:)
Tai skaitant tekstą, atrodo gražiai būtų perėjęs per visus vardinamus punktus žmogus, nebūtų dabar vadalojamas šitoje “šlovėje”. Tik įdomu, kaip tokiais atvejais su veiksmų dalimi? Nes na panašiais atvejais turbūt geriausias išpirkimas nutiktų grąžinant surinktas lėšas ir apmokant sąskaitas. Bet ką daryti, jei toks kelias neįmanomas, nes tiesiog tų lėšų nebelikę.
Na, tiesą pasakius, Danieliaus atveju, nesuprantu, kokia yra jo intencija. Jeigu jis yra sukčius, tada gal ir gerai, kad nemoka išsivynioti. Bet jeigu kažkas atsitiko ar tiesiog nesėkmingai sukrito kortos, tada šiek tiek gaila. Nes visuomenės reakcija dažniausiai būna negailestinga ir nesirūpinanti, kas su tuo cancel'intu žmogumi bus toliau. Plius labai svarbu įvertinti, kad daugybę dalykų šitoj super intensyvioj ir stresinėj situacijoj darai neturėdamas jokios patirties ir suvokimo, ką darai. Iš šono visada atrodo, kad galima būtų labai paprastai viską susitvarkyti ir iki skandalo fazės net nebūtų daėję :) anyway, jį gelbėja tai, kad jo niekas nežino ir tas išgarsėjimas toks labai nekažką išėjo. Labiau žinomas žmogus šioje situacijoje gautų 10x daugiau dėmesio :)
Sutinku, kad jis daro viską, jog sunaikintų net ir paskutinius reputacijos likučius. Atrodo, jad būtų paskaitęs kokį tekstą "kaip elgtis tokioje situacijoje" ir nusprendė viską daryti priešingai :D
O ką daryti šioje situacijoje - pirmiausiai, nustoti meluoti, pasakyti, kaip yra ir net jeigu neturi €, tai pasisakai, kad grąžinsiu visiems viską per artimiausius X mėnesių. "Labai sorry, kad taip viskas nutiko, labai gėda, labai parinuos ir man žiauriai liūdna". Ir niekas tavęs nebeteisia, o gal net kaip tik liūdi kartu ir užjaučia :) bet pripažinti ir prisipažinti reikia drąsos, reikia perlipti savo ego ir susitaikyti su pasekmėmis. Tik tiek, kad jos vis tiek bus ženkliai pozityvesnės nei dabartinė situacija :)
Atrodo, kad jo intencija buvo garbė ir šlovė. Nes jei pinigai, tai na jau labai prastai paskaičiuota, taip sakant neapsimoka :)
Aha, šiais laikais garbės troškimas yra kažkas tokio. Ir svarbiausia, kad garbė yra tikslas, o ne kažkokios prasmingos veiklos pasekmė. Prieš kurį laiką nagrinėjau vieną tyrimą, kurio esminė tezė buvo, kad didžioji daugumą jaunesnių žmonių užaugę nori būti "žinomais" :) nėra labai svarbu, ką konkrečiai darys, bet tas garbės ir pripažinimo siekis yra ganėtinai įdomus reiškinys :)
Kokia įdomi tema ir vertingi patarimai :) Labai pritariu visiems išvardytiems punktams, išskyrus vieną. Tai yra TYLA. Esu pastebėjusi, kad kartais tai yra toks power move, kaip pavyzdžiui buvo Barto situacijoje. Kai jis niekaip nekomentavo pasirodžiusių kaltinimų, o po kažkiek laiko pasirodė “Žmonių” viršelyje. Toks nekomentavimas kartais rodo, kad žmogus jaučiasi teisus arba nejaučia reikalo veltis į pasklidusias kalbas. Matijošaitis irgi panašiai daro. Ir, atrodo, kad jam tai veikia.
Beata, ačiū už komentarą, labai geras point'as!
Manau, kad visos situacijos labai skirtingos ir čia yra labiau tendencijų skriptas, o kiekvienu atveju gali būti individualūs sprendimai. Tiesą pasakius, svarsčiau tarp išvardytų skandalų pridėti ir Bartą, bet vėliau apsigalvojau. Labiausiai dėl to, kad nesu tikras, kiek tai buvo legit skandalas. Gal labiau buvo kaltinimai, kurie galiausiai lyg į nieką ir neišvirto. Tokiu atveju, tyla ir vėliau savo versijos išpasakojimas - visai prasmingas. Be to, kaip bebūtų Bartas nėra A lygio celebrity, jeigu analogiška situacija įvyktų su, sakykim, Marijonu Mikutavičium - ar tikrai tyla jam padėtų? Na čia toks "kas būtų, jeigu būtų", bet pasvarstymui :)
Anyway, Barto, Stonkaus, Matijošaičio ir Klajumo situacijų negalėčiau lyginti, nes jos žiauriai skirtingos. Pvz. jeigu Stonkus "pratylėtų", skandalas turėtų potencialą pasiekti visiškai kitokį rezultatą.
Kiek man teko susidurti, tyla dažniau yra ne stiprybės ženklas, o slapstymasis. Ką dažnai daro žmonės, tikėdamiesi, kad jau netrukus viskas savaime išsispręs. Kartais iš tiesų išsisprendžia, bet dažniau, neturėdami "oficialios" versijos, žiniasklaida ir žmonės prisigalvoja įvairiausių dalykų ir tada tenka "kovoti" ne tik su situacija, bet dar ir su gandais :)
O kas liečia Matijošaitį, nesu tikras, ar jam vis dar veikia tai, ką jis daro. Prognozuočiau, kad tai yra paskutinė jo kadencija ir daugiau politikoje jo turėtume nebematyti (nebent kokioje partijoje, kur bus balsuojama ne už žmogų, o pagal sąrašą). Manau, kad jis jau padarė viską, kad būtų max cancelint'as.